bliovėjas

bliovė́jas, -a smob. (1) 1. kas bliauna, rėksnys: Ažkišk gerklę savo bliovėjui, ir pykčio nebus Ds. Ta bliovė́ja ir iš proto išvarys bebliaudama Ds. 2. blevyzga: Pasisamdė tokį bliovėją, tai ir vaikai kana ko beprisklausys Ds.